Man jau seniai patiko žaisti „1000 km per dieną“. Man tai yra magija. Kartą per dvi dienas pravažiavau 2000 km ir užsikabinau. Pamačiau, kad tokios kelionės puikiai veikia kaip aktyvi meditacija. Tačiau, kaip ir praktikuojant bet kokią kitą meditacijos techniką, protu jos naudos greitai neapčiuopsi. Tik per ilgesnį laiką gali pamatyti, kad būsena, mintys, reakcijos, santykis su aplinka keičiasi ir lengvėja. Poros dienų tam nepakanka. Reikia bent 10. Daugiau. Žemėlapis man nepasiūlė daug pasirinkimų, į kurią pusę galėčiau keliauti po 1000 km per dieną daugiau nei savaitę. Aš esu biudžetinis keliautojas. Taigi nusprendžiau aplankyti tolimiausią papludimį į kurį galima patekti išvengiant motociklo transportavimo oru ar vandeniu. Taip, Japonijos jūros paplūdį! Namus palikau 2016 metų liepą. Kad nukeliaučiau iki ryčiausio Rusijos taško, teko įveikti šimtakilometrines eismo spūstis rytų Rusijoje, ir tada sukti tūkstančius nuobodžių kilometrų per berželių giraites ir pelkes. Vėliau kirtau Uralo kalnus ir lėkiau per Sibirą. Dienomis kaitino 40 laipsnių kaitra, naktimis – lengvas šaltukas. Kapojo milijonai uodų. Kasdien po keletą kartų plovė lietus. Ši savižvalga truko 12 dienų. Dar pora dienų ilsėjausi pakeliui. Nuvažiavau 11000km. Vienas.

Pažiūrėkite nuotraukas: